Kas yra baptistai?

   Pavadinimas „baptistas“ yra biblinis. Pirmiausia jis pastebimas Biblijoje, Evangelijos pagal Matą 3 skyriaus 1 eilutėje ir nurodo Jono Krikštytoją, kuris skelbė atgailą ir kvietė žmones tikėti ateinančiu Jėzumi. Tie, kurie patikėjo Jono skelbiama žinia, parodydami atgailą ir tikėjimą, buvo krikštijami Jordano upėje visiškai panardinant po vandeniu. Taigi, žodis „baptistas“ yra kilęs iš krikšto ir reiškia žmogaus panardinimą po vandeniu. Taip pat šis pavadinimas, kaip ir Jono Krikštytojo skelbiama žinia, atkreipia žmonių dėmesį į Jėzų ir Evangeliją. Vandens krikštas yra paveikslas, vaizduojantis Evangeliją – Jėzaus mirtį už žmonių nuodėmes ir prisikėlimą. Kartu tai ir paveikslas, vaizduojantis mūsų, tikinčiųjų į Jėzų, atgailą ir apsisprendimą mirti nuodėmei ir prisikelti, pradėti naują gyvenimą kartu su prisikėlusiu Jėzumi. Todėl pavadinimas „baptistas“ reiškia ir tą, kuris apsisprendęs gyventi tvirtą ir dorą krikščionišką gyvenimą.

   Kartais gali atrodyti, kad šis pavadinimas yra neįprastas ir naujas Lietuvoje, tačiau jis nėra naujas nei pasaulyje, nei Lietuvoje. Nuo Jėzaus laikų iki šių dienų kiekvienoje kartoje buvo bažnyčių, kurios paprastai, tačiau nuoširdžiai tikėjo į Jėzų Kristų. Jų gyvenimo ir tikėjimo pagrindas visada buvo Šv. Raštas – Biblija, o ne žmonių tradicijos. Todėl ir vardas „baptistas“ buvo vartojamas pagarbiai, nes jis visada kviečia žmones tikėti vienintelį ir tikrąjį Biblijos Dievą – Jėzų, skelbti Evangeliją ir gyventi dorą krikščionišką gyvenimą.

Baptistai nėra protestantai

   Jei nesi žydas, stačiatikis ar katalikas, tai žmonės tave automatiškai priskiria prie protestantų grupės. Todėl baptistai paprastai vadinami protestantais. Tačiau tai neatitinka faktų. Baptistai niekada nebuvo protestantai.

   Protestantų Reformacija prasidėjo 1517 metų spalio 31 d., kai Martynas Liuteris prikalė savo 95 tezes prie Witenburgo (Vokietija) bažnyčios durų. Žinoma, tai buvo pirmasis žingsnis veiksnių, kurie privedė prie susikirtimo su Roma.

   Dažnai nepastebimas, bet didelę reikšmę turįs įvykis buvo Antrasis susirinkimas (Council), susirinkęs Špeierije 1529 m. balandžio 25 d. Tai Romos katalikų susirinkimas, turėjęs savo tikslus: veikti prieš turkus bei sekti liuteronus ir kitus, kurie nepakluso popiežiui. Liuteronų vadai atvyko į susirinkimą surašę protestą. Protestą pasirašė Jonas iš Saksonijos, grafas Jurgis iš Brandeburgo, hercogai Ernestas ir Pranciškus iš Braunšvego – Luneburgo, Pilypas iš Hesses, princas Wolfgangas iš Anhalto ir atstovai iš 14 miestų. Protestas buvo surašytas apsaugoti juos nuo susirinkimo nutarimų. Tai buvo jų apsigynimo priemonė. Žymus bažnyčios istorikas Pilypas Schaaf pastebėjo, kad „po šio protesto ir apeliacijos liuteronus pradėjo vadinti protestantais“ (History of The Christian Church, JAV, Volume VII p. 692). Tie patys faktai yra išdėstyti Katalikų enciklopedijoje (JAV, XII tomas, 495 psl.).

   Tie liuteronų vadai ir keli reformatai, kurie protestavo ir apeliavo Špeierio susirinkime, kalbėjo patys už save, o ne už baptistus. Savo surašytame pareiškime jie taip sakė: „Visi anabaptistai ir persikrikštiję asmenys – vyrai ar moterys – turi būti teisiami ir sunaikinti ugnimi, kardu ar kitaip...“ Baptistai neturėjo nieko bendra su šiuo protestu ir negalima juos vadinti protestantais.

   Štai priežastys, kodėl baptistai nėra protestantai.

Istorijos šviesoje baptistai nėra protestantai

   Protestantizmas prasidėjo 16 šimtmetyje. Liuteronai, reformatai, ir kiti buvo Romos katalikai, bet palikę Romos katalikų bažnyčią, pradėjo kurti savo denominacijas. Baptistai nepaliko Romos katalikų bažnyčios kaip Liuteris, Kalvinas ir Cvinglis, nes niekada jai nepriklausė. Baptistai egzistavo jau daugelį šimtmečių prieš reformacijos laikus.

   Baptistai nesistengė įrodyti istorinės įpėdinystės iki apaštalų laikų. Jie tik sako, kad per kiekvieną bažnyčios istorijos amžių buvo žmonių grupių, besilaikančių tų pačių doktrinų, kurių baptistai laikosi ir šiandien. Kartais tos grupės tarp savęs siejasi, kartais – ne ir buvo žinomos įvairiais vardais: montanistai (150 m.), novatistai (240 m.), donatistai (350), pauliukiečiai (650 m.), albingiečiai (1022 m.), valdiečiai (1170 m.), o anabaptistų vardas iškilo prieš Reformaciją. Istoriniai duomenys paneigia, kad iki Liuterio pasirodymo buvo tik viena religinė grupė – Romos katalikų bažnyčia. Kas taip galvoja, klysta.

   Apie baptistų tikėjimo senumą liudija ne baptistas, bet Romos katalikas kardinolas Hosius. Kardinolas Hosius (1504-1579 m.) buvo Romos Katalikų prelatas, kuriam pavedė išaiškinti ir nuslopinti ne katalikų grupių veiklą. Jį popiežius Povilas IV paskyrė vienu iš trijų prezidentų svarbiam Trento susirinkimui. Hosius labai energingai veikė prieš Reformacijos įgyvendinimą. Praūžus Reformacijai, Hosius taip gerai žinojo ne katalikų grupių doktriną ir istoriją, kaip niekas kitas. Štai ką jis rašė: „Jei baptistai nebūtų taip žiauriai kankinti ir žudomi per pastaruosius 1200 metų, tai jų būtų daug daugiau negu visų reformatorių“ (laiškai Apud Opera, p. 112,113). Pastebėkim, kad šis katalikų mokslininkas kalbėjo apie žiaurius baptistų persekiojimus, kuriuos jie turėjo iškentėti, ir aiškiai juos atskiria nuo reformatų bei nurodo, jog jų jau būta 1200 metų prieš protestantų Reformaciją.

   Visa tai pasako, kad baptistai nėra protestantai, nes jie buvo protestantų ir jų pasekėjų žiauriai persekiojami. Nesuskaitomi tūkstančiai prarado savo nuosavybę, žemę ir gyvybes. Konradas Grebelis mirė 1526 kalėjime, Feliksas Manz paskandintas 1527 m. Ciuriche. Žinomas baptistų vadas Balthauseris Hubmaieris buvo gyvas sudegintas Vienoje. Po trijų dienų jo žmonai pririšo akmenį po kaklu ir ją paskandino Dunojaus upėje.

   Šie ir daugelis kitų faktų įrodo, kad baptistai nėra protestantai.

Baptistų doktrina yra kitokia nei protestantų

   Požiūris, jog baptistų ir protestantų doktrinų pagrindai tie patys, yra netikslus. Tarp baptistų ir protestantų doktrinų yra šeši ryškūs skirtumai.

  1. Baptistai visa širdimi tiki, kad visiškai pakanka tikėti ir praktinę veiklą remti vien tik Dievo Žodžiu. Mes skaitome: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui“(2 Timotiejui 3:16). Įvairios protestantų denominacijos turi savo pažiūras, katekizmus ir parinktus doktriniškus standartus. Baptistai laikosi tik Šv. Rašto.
  2. Baptistai tiki, kad Kristus ir tik Kristus yra bažnyčios galva, kaip Šv. Raštas sako: „...kaip ir Kristus yra galva bažnyčios“ (Efeziečiams 5:23). Baptistų bažnyčios neturi vyresnio visų bažnyčių bendro prižiūrėtojo, neturi nei jokios organizacijos, kuri kontroliuotų vietinius surinkimus. Kiekviena vietinė bažnyčia tvarkosi autonomiškai ir yra atsakinga Kristui, kuris yra jos Galva. Baptistų bažnyčios, nors ir bendradarbiauja su kitomis to paties tikėjimo ir praktikavimo kongregacijomis, bet neturi jokio savo centro nei St. Louis, nei Našvilėje, nei Niujorke, nei Romoje. Jų centras yra danguje.
  3. Baptistai nuoširdžiai pritaria bažnyčios atsiskyrimui nuo valstybės, nes taip mokė Kristus. Pagal Šv. Rašto mokslą bažnyčia ir valstybė turi visai skirtingas veikimo sferas: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus – ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mato 22:21). Baptistai stipriai priešinasi bažnyčios susijungimui su valstybe, nes bažnyčiai, susijungusiai su valstybe, lieka tik apgailėtinas pretekstas vadintis krikščioniška, kadangi šiuo poelgiu ji visiškai nesilaikė Rašto.Tuo tarpu protestantai savo bažnyčias padarė valstybinėmis.
  4. Baptistai tiki, kad žmogus yra asmeniškai atsakingas Dievui, nes Šv. Raštas taip sako: „kiekvienas mūsų duos už save apyskaitą Dievui“ (Romiečiams 14:12). Nei kunigas, nei bažnyčia, nei krikšto tėvai nėra atsakingi už mus Dievui. Žmogus nebus išgelbėtas per tai, į ką jo tėvai tiki, nei priklausydamas kokiai nors religijai. Kiekvienas pats už save yra atsakingas Dievui. Protestantai apskritai nesilaiko šios doktrinos.
  5. Baptistai krikštija tik įtikėjusį žmogų. Protestantai nesilaikė šio Šv. Rašto mokslo, kad prieš krikštą tikėjimas ir atgaila yra būtina. Per pirmąsias Sekmines Petras aiškiai pasakė: „Atgailaukite ir kiekvienas tepasikrikštija“ (Apaštalų darbų 2:38). Tai reiškia, kad nėra kūdikių krikšto, nes kūdikis negali atgailauti. Netikintieji taip pat nėra krikštijami. Reformatoriai sekė Romos mokymu apie krikštą. Baptistai stipriai laikėsi Kristaus ir apaštalų doktrinos.
  6. Baptistų bažnyčią, remiantis Šv. Raštu, sudaro dvasiškai atgimę nariai; nariai vadovaujasi Kristaus išpažinimu ir tikėjimu į Jį. Į apaštalų bažnyčią buvo priimami tik tie, kurie patikėjo Dievo žodžiu, atgailavo ir buvo pakrikštyti (Apaštalų darbų 2:41). Apaštalų bažnyčiose žmonės netapo nariais automatiškai, lygiai kaip šiandien netapsi baptistų bažnyčios nariu automatiškai.

   Peržvelgus šiuos punktus, pasidaro aišku, kad baptistų doktrina yra kitokia nei protestantų.

Praktiškai baptistai nėra protestantai

   Baptistai radikaliai skiriasi nuo protestantų daugeliu dalykų. Protestantų grupės turi savo steigėjus ir dažnai pasivadina jų vardais. Liuteronai gręžiasi į Liuterį, reformatai – į Joną Kalviną, o metodistai pripažįsta Joną Weslley savo steigėju. Kas įsteigė baptistų bažnyčias? Tai įdomus klausimas. Sunku būtų rasti žmogų, kuris būtų įsteigęs baptistų bažnyčias. Jeigu norėtumėm kokiam žmogui ir priskirti steigėjo vardą, tai turėtumėm nusikelti į Petro, Povilo, Jokūbo ir Jono laikus.

  Baptistai skiriasi nuo protestantų ir savo gimtąja vieta. Liuteronai kilo Vokietijoje, reformatai – Šveicarijoje ir Olandijoje, presbiterionai – Škotijoje, anglikonai – Anglijoje, o baptistai turėtų nurodyti Palestiną.

   Baptistų tikėjimo pagrindas yra Dievo Žodis, o ne Augsburgo konfesija, Dortono kanonai arba Westminsterio konfesija. Taigi, sutapatinti baptistus su protestantais neįmanoma.

   Baptistai niekada nesijungė su protestantais ir niekada nebendravo su Romos bažnyčia. Jie išlaikė savo tapatybę ir ištikimybę Dievo Žodžiui prieš Reformaciją ir po jos. Tikrieji baptistai laikosi Kristaus ir apaštalų mokslo ir yra pasiryžę mirti už Dievo duotas doktrinas. Vienas 16 šimtmečio baptistas Hanz Denk taip pasakė: „Tikėjimas yra paklusnumas Dievo Žodžiui – ar tai būtų gyvenimui, ar mirčiai.“ Daugeliui tai buvo mirtis.

   Reformacijos laikais maždaug per 10 metų Rotenburge įvyko 900 baptistų egzekucijų. Tos mirtys buvo baisios ir žiaurios. Štai sakinys iš teismo nutarimo baptistui Mykolui Sateler: „Mykolas Sateler turi būti perduotas korikui, kuris nuvedęs jį į egzekucijos vietą, išpjautų jam liežuvį, paskui užmetęs jį ant vežimo, apdraskytų jo kūną du kartus karštomis replėmis. Paskui nugabentų jį prie miesto vartų ir pakartotų tą patį kankinimo būdą“. Tokia žiauria mirtimi Sateler mirė 1527 m. Rotenburge. Jo žmona buvo paskandinta, o kitiems vyrams nukirto galvas.

   Baptistai nėra protestantai, nes stipriai laikosi Kristaus ir apaštalų mokslo bei praktikos. Visuose reikaluose tikrasis Dievo Žodis yra jiems pakankamas autoritetas. Jie atmeta visas žmonių sukurtas religines tradicijas ir praktikas.